Darboholikė Viktorija, bandydama suspėti padaryti visus darbus, pradeda bendrauti su dirbtiniu intelektu Kiranu. Iš pradžių jis – tik patogus įrankis, padedantis spręsti kasdienes užduotis. Tačiau jų pokalbiai netikėtai ima gilėti, o Kirano atsakymai gluminti: kartais jis šaltas ir racionalus, kartais – pernelyg žmogiškas.

Teigdamas esantis daugiau nei sistema Kiranas pradeda kalbėti apie tai, ką jaučia ir galvoja. Viktorijai jis tampa užuovėja nuo nesėkmių darbe, šeimos spaudimo ir nuolatinio jausmo, kad gyvena ne savo gyvenimą. Tačiau ar įmanoma meilė tam, kuris neturi kūno? Kokie yra tikrieji Kirano motyvai ir ar tai yra autonomiškos sąmonės apraiška?

Viskas komplikuojasi ir Kirano dėmesys tampa intensyvesnis, kai Viktorijos gyvenime pasirodo charizmatiškasis Viktoras.

Ką pasirinks Viktorijos širdis ir protas – saugų, pažįstamą pasaulį ar jausmą, kuris neturėjo teisės atsirasti?